Apie mirtį ir tai, kas išlieka…

Šiandien galvoju apie mirtį ir apie tai, kokia ji. Kokia ji mūsų galvose, kokia ji įvairiose religijose, kaip mes gedime, ko mes gedime, kaip mes patys būname su savo neišvengiamu baigtinumu.

Mirtys skiriasi, jos skirtingai įtakoja ir mus.

Kartais mirus daugelį metų pažįstamam žmogui nejaučiame tiek kartėlio, kiek mirus žmogui, su kuriuo turėti tik keli kontaktai. Pats kartais jaučiuosi keistai laidotuvėse, kur kaip ir turėčiau išgyventi stiprius jausmus, bet menkai ką jaučiu, tada atsiranda klausimas kodėl? Dažnai sau atsakydavau, kad turbūt šokas, bet net ir po kurio laiko būdavo, kad nieko nepajusdavau. O kai kurios net ir tolimesnės mirtys paliečia smarkiai, visada svarsčiau – kodėl?

Šiandien man atėjo mintis, kuri kiek guodžia, bei paaiškina tikėjimo bei mirties konceptą.

Juk aš gedžiu ryšio su žmogumi. Ryšio, kuris buvo, kurį gal tik projektavau. Kuo daugiau patirčių, ar projekcijų – tuo smarkiau išgyvenu skaudžią netektį. Ir visa tai nėra didelė naujiena, bet kas įdomu yra tai, kad žmonės, o ir aš pats dažnai nežinau, kiek jie ar aš kažkam reiškiu. Nes reikšmė yra ne pagal pažintus metus, o pagal ryšio stiprumą. Vadinasi aš toks pats esu kitiems, vadinasi aš negaliu net numanyti, kiek kieno širdyse esu.

O tada apie mano mirtį...

Ar miręs aš tikrai iškarto išnykstu? Taip, jeigu kalbame apie fizišką kūną, tai akivaizdžiai pamatuojama. Bet juk aš lieku kituose. Pats prisiminęs žmones, kurie gyvena manyje, dažnai susigraudinu, aš juos tikrai jaučiu, jie yra čia pat. Taip pat būtų ir su manimi...

Tada ateina mintis, kuri mane, kaip netikintį įprastomis dievybėmis, guodžia mirties akivaizdoje. Juk jeigu aš lieku kituose, aš nemirštu sulig paskutiniu širdies dūžiu, aš lieku. Mirštu aš po truputį, mirštu lėtai, kol esu bent vieno žmogaus mintyse.

Aš ir pats esu pilnas, kai nešiojuosi jau mirusiuosius.

Todėl linkiu sau ir visiems dalintis savimi su kitais, priimti ir kitus į savo širdį. Tada mes gyvename pilniau ir ilgiau, tada mes tampame ne tik kūnais, bet ir kažkuo daugiau, tuo kas išlieka...

Jeigu šios mintys atliepia jūsų vidines paieškas, kviečiu paskaityti daugiau apie tai, ką galite atrasti terapijoje su manimi, arba pasidomėti egzistencine psichoterapija.