Egzistencinė psichoterapija

Kas yra egzistencinė psichoterapija?

Kai išgirstame žodį „psichoterapija“, dažnai pirmiausia pagalvojame apie nerimą, depresiją, santykių problemas ar praeities išgyvenimus. Tačiau psichoterapija gali būti skirtinga – ir skirtingi jos būdai į žmogaus sunkumus žvelgia iš skirtingų perspektyvų.

Egzistencinė psichoterapija daug dėmesio skiria ne tik tam, kas su žmogumi vyksta, bet ir tam, kaip jis gyvena savo gyvenimą, kokią prasmę jam suteikia tai, ką patiria, ir kokius pasirinkimus daro.

Tai psichoterapijos kryptis, išaugusi iš egzistencinės filosofijos ir fenomenologijos. Jos centre – pats žmogus, jo unikali patirtis, pasirinkimai, santykis su savimi, kitais žmonėmis ir gyvenimu.

Apie ką kalbama egzistencinėje psichoterapijoje?

Egzistencinė psichoterapija nėra terapija, kurioje egzistuoja vienas nustatytas klausimų ar pratimų sąrašas. Pokalbio kryptį dažniausiai lemia tai, kas aktualu konkrečiam žmogui.

Vis dėlto yra keletas temų, kurios egzistencinėje terapijoje iškyla ypač dažnai:

• Prasmė – dėl ko gyvenu? Kas man iš tikrųjų svarbu? Ar mano gyvenimas atitinka tai, kuo tikiu?

• Laisvė ir pasirinkimas – kiek savo gyvenime jaučiuosi galintis rinktis? Ką renkuosi pats, o ką darau todėl, kad „taip reikia“?

• Atsakomybė – kaip prisiimu atsakomybę už savo sprendimus, nepermesdamas jos vien aplinkybėms ar kitiems žmonėms?

• Santykiai – kaip kuriu ryšį su kitais ir kiek savęs jame prarandu arba atskleidžiu?

• Vienatvė – ar galiu būti su savimi, net kai šalia nėra kitų?

• Mirtingumas ir gyvenimo ribotumas – kaip suvokimas, kad gyvenimas nėra begalinis, veikia mano pasirinkimus ir tai, kam skiriu savo laiką?

• Autentiškumas – ar gyvenu taip, kaip iš tiesų noriu, ar labiau taip, kaip iš manęs tikimasi?

  
  

Tai nereiškia, kad kiekviename pokalbyje bus kalbama apie mirtį ar gyvenimo prasmę. Egzistencinis požiūris veikiau padeda pažvelgti į kasdienius sunkumus platesniame žmogaus gyvenimo kontekste.

Pavyzdžiui, už klausimo „kodėl man taip neramu?“ gali atsirasti ir kitas klausimas: „Ką šis nerimas man sako apie tai, kaip šiuo metu gyvenu?“

Kuo ji skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?

Dažniausiai egzistencinė terapija lyginama su Kognityvine elgesio terapija (KET) ir Psichoanalize:

Terapijos kryptis	Pagrindinis dėmesys	Terapeuto vaidmuo
Egzistencinė	Žmogaus patirtis, prasmė, atsakomybė ir dabartis.	Lygiavertis pašnekovas, bendrakeleivis („tyrinėtojas“).
KET (Kognityvinė elgesio)	Mintys, elgesio modeliai, konkretūs simptomai.	Ekspertas, mokytojas, duodantis namų darbus.
Psichoanalizė	Pasąmonės procesai, vaikystės traumos ir praeitis.	Ekspertas, analizuojantis ir interpretuojantis.

Egzistencinė psichoterapija skiriasi ne dėl to, kad joje „nekalbama apie simptomus“. Nerimas, liūdesys, santykių sunkumai ar gyvenimo krizės čia taip pat yra svarbūs.

Tačiau čia skiriasi pats žvilgsnis į problemą. Pavyzdžiui, kognityvinėje elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kaip mintys ir elgesys palaiko nerimą bei kaip šiuos mechanizmus galima keisti. Psichodinaminėje terapijoje daugiau dėmesio skiriama pasąmoniniams procesams, ankstesnių santykių patirčiai ir jų įtakai dabartiniam gyvenimui.

Egzistencinėje terapijoje klausimas būti platesnis:

„Ką šis sunkumas reiškia mano gyvenime ir ką jis atskleidžia apie tai, kaip aš gyvenu?“

Praeitis nėra ignoruojama, tačiau ji nėra terapijos centras. Svarbiausia tampa tai, kaip žmogus supranta savo patirtį dabar ir kaip ši patirtis susijusi su jo gyvenimu bei pasirinkimais.

Kaip vyksta egzistencinė psichoterapija?

Paprastai tai yra reguliarūs individualūs pokalbiai su terapeutu. Tačiau egzistencinė terapija nėra vien „išsikalbėjimas“.

Terapeutas kartu su klientu tyrinėja jo patirtį: kaip jis supranta save, kitus žmones ir savo gyvenimo situaciją, ką jaučia, ko vengia, ko ilgisi, kokius pasirinkimus daro ir kokių galimybių savo gyvenime nemato.

Svarbi tampa ir terapeuto bei kliento santykio patirtis. Kalbamasi ne tik apie tai, kas vyksta žmogaus gyvenime už kabineto ribų, bet ir apie tai, kas vyksta pačiame pokalbyje.

Todėl egzistencinėje terapijoje terapeutas nėra žmogus, kuris pateikia teisingus atsakymus ar pasako, kaip turėtumėte gyventi. Jo užduotis – padėti geriau suprasti savo patirtį ir kartu tyrinėti galimus pasirinkimus.

Tai ypač svarbu todėl, kad egzistencinė terapija remiasi žmogaus gebėjimu rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kartu pripažįstant, kad mūsų pasirinkimus riboja realios gyvenimo aplinkybės.

Ar tai trumpalaikė, ar ilgalaikė terapija?

Gali būti ir viena, ir kita.

Egzistencinė psichoterapija neturi vieno visiems privalomo seansų skaičiaus. Terapijos trukmė priklauso nuo žmogaus situacijos, jo tikslų ir to, kiek bei kokio gylio pokyčių jis siekia.

Kai kuriais atvejais gali būti prasmingas ribotas pokalbių ciklas, orientuotas į konkrečią gyvenimo krizę ar sprendimą. Kitais atvejais terapija gali trukti ilgiau, ypač kai norima nuodugniau tyrinėti pasikartojančius gyvenimo, santykių ar savęs supratimo modelius.

Todėl klausimas „kiek seansų reikės?“ dažnai nėra toks paprastas. Terapija nėra projektas, kuriame iš anksto žinoma tiksli pabaigos data. Jos trukmė gali būti aptariama ir peržiūrima terapijos eigoje.

Egzistencinė terapija yra lanksti, o jos trukmė priklauso nuo jūsų poreikių:

• Trumpalaikė (10–20 seansų): Skirta konkrečiai krizei, sprendimui ar netekčiai išgyventi.

• Ilgalaikė (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų): Skirta gilesniam asmenybės tyrinėjimui, vertybių pergalvojimui ir esminiams gyvenimo būdo pokyčiams.

Seansai dažniausiai vyksta kartą per savaitę, o vieno susitikimo trukmė įprastai yra 50-60 minučių.

Mūsų gyvenimas yra pilnas netikrumo, tačiau kartu ir galimybių. Egzistencinė terapija nesuteikia pigių pažadų apie „amžiną laimę“, tačiau ji padeda atgauti drąsą gyventi autentišką, prasmės pripildytą gyvenimą.

Kam gali tikti egzistencinė psichoterapija?

Šis požiūris gali būti ypač artimas žmonėms, kurie susiduria ne tik su konkrečiu simptomu, bet ir su platesniais klausimais apie savo gyvenimą.

Šį kryptis ypač tinkama jeigu:

• išgyvenate gyvenimo krizę ar didelį pokytį;

• jaučiate, kad „iš išorės viskas gerai“, bet viduje kažko trūksta;

• sunku suprasti, ko iš tikrųjų norite;

• jaučiate prasmės ar krypties stoką;

• nuolat gyvenate pagal kitų lūkesčius;

• sunku priimti svarbų gyvenimo sprendimą;

• patiriate nerimą, susijusį su neapibrėžtumu ar ateitimi;

• išgyvenate netektį, santykių pokyčius ar kitą gyvenimo lūžį;

• norite geriau suprasti save, savo pasirinkimus ir tai, kaip kuriate savo gyvenimą.

  
  

Tačiau nėra vieno „egzistencinio kliento“ tipo. Šį psichoterapija gali būti naudinga ir tuomet, kai žmogus ateina dėl labai konkretaus sunkumo.

O jeigu nenoriu valandų valandas kalbėti apie filosofiją?

Egzistencinė terapija nebūtinai reiškia abstrakčius pokalbius apie gyvenimo prasmę. Ji gali būti labai konkreti: apie jūsų santykius, darbą, sprendimus, nerimą, konfliktus, pasirinkimus ir kasdienį gyvenimą.

Skirtumas tas, kad kartu stengiamasi suprasti ne tik „ką man daryti?“, bet ir „kodėl būtent šis pasirinkimas man svarbus?“, „kaip aš noriu gyventi?“ ir „kas trukdo gyventi taip, kaip noriu?“

Galiausiai egzistencinė psichoterapija nėra mokymas, kaip gyventi „teisingai“. Ji veikiau kviečia geriau suprasti savo gyvenimą ir sąmoningiau jame dalyvauti.

Apibendrinus

Jeigu reikėtų egzistencinę psichoterapiją apibūdinti vienu sakiniu, galima būtų pasakyti, jog: tai yra psichoterapijos kryptis, padedanti žmogui geriau suprasti savo patirtį, pasirinkimus ir santykį su gyvenimu bei ieškoti būdų gyventi sąmoningiau ir prasmingiau.

Ji nebūtinai skirta tik žmonėms, kurie išgyvena didelę gyvenimo krizę. Kartais į terapiją žmogų atveda labai konkretus nerimas ar santykių problema, tačiau tyrinėjant šį sunkumą paaiškėja ir platesnis klausimas: „Kaip aš noriu gyventi?“

Straipsnio parengimui naudoti šaltiniai

1. Yalom, I. D. (1980). Existential Psychotherapy.

2. Schneider, K. J., & Krug, O. T. (2026). Existential–Humanistic Therapy (3rd ed.).

3. Hoffman, L., & Lac, V. (Eds.). (2025). The Evidence-Based Foundations of Existential–Humanistic Therapy.

4. Cooper, M. (2015). Existential Therapies (2nd ed.)

5. Vos, J., Craig, M., & Cooper, M. (2015). Existential therapies: A meta-analysis of their effects on psychological outcomes

6. Van Deurzen, E. (2012). Existential Counselling & Psychotherapy in Practice (3rd ed.)

Jeigu svarstote pabandyti, kviečiu paskaityti, ko tikėtis iš pirmos psichoterapijos konsultacijos.