Psichoterapeutas, psichologas ar psichiatras? Kurį pasirinkti?

Mėginant susirasti tinkamą specialistą, lengva pasiklysti sąvokose ir profesiniuose pavadinimuose. Kasdienėje kalboje žodžiai psichoterapeutas, psichologas ar psichiatras dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau iš tiesų jie žymi gana skirtingas sritis.

Nors visi šie specialistai rūpinasi žmogus vidine gerove ir psichikos sveikata, jų išsilavinimas, taikomi metodai, darbo gylis ir galimybės skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiuos skirtumus, kad žinotumėte, į ką kreiptis ištikus emociniams sunkumams.

Psichologas: konsultavimas ir situacinė pagalba

Psichologas – tai profesionalas, universitete baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas (socialinių mokslų sritis).

• Kuo užsiima: Psichologas teikia trumpalaikį konsultavimą, atlieka psichologinį įvertinimą ir atlieka standartizuotus testus (pvz., asmenybės bruožų, kognityvinių gebėjimų ar intelekto).

• Darbo pobūdis: Pagalba dažniausiai orientuota į konkrečią, „šviežią“ problemą (pvz., egzaminų baimė, streso valdymas, konkretus konfliktas darbe). Psichologas padeda suprasti esamą situaciją, suteikia palaikymą ir padeda rasti „čia ir dabar“ sprendimus .

• Ribos: Psichologas netaiko gilių, ilgalaikių psichoterapinių metodų vidiniams konfliktams spręsti ir neskiria vaistų.

  
  

Psichoterapeutas: gilus gyvenimo ir asmenybės tyrinėjimas

Psichoterapeutas – tai specialistas, kuris jau turėdamas bazinį išsilavinimą (dažniausiai psichologijos arba medicinos) papildomai baigė podiplomines psichoterapijos studijas, užtrunkančias dar 3–5 metus.

• Kuo užsiima: Psichoterapeutas padeda dirbti su gilesniais, lėtiniais sunkumais, vidiniais konfliktais, traumomis ir įsisenėjusiais elgesio ar santykių modeliais.

• Darbo pobūdis: Terapinis darbas remiasi ne iš anksto paruoštais testais ar receptais, o autentišku santykiu. Terapeutas tampa bendrakeleiviu, su kuriuo saugioje erdvėje tyrinėjama jūsų kasdienė patirtis, vertybės, pasirinkimų laisvė, atsakomybė ir prasmės paieškos.

• Ribos: Psichoterapeutas dirba su procesais, o ne greitais „sutaisymais“. Jis netaiko medicininio gydymo vaistais (nebent pats kartu yra ir gydytojas psichiatras).

  
  

Psichiatras: medicininė diagnostika ir gydymas vaistais

Psichiatras – tai medicinos gydytojas, baigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą (sveikatos mokslų sritis).

• Kuo užsiima: Psichiatras diagnozuoja psichikos sutrikimus (pvz., klinikinę depresiją, bipolinį sutrikimą, nerimo ar asmenybės sutrikimus) ir skiria medikamentinį gydymą.

• Darbo pobūdis: Vizitai dažniausiai būna trumpesni, orientuoti į simptomų vertinimą, biologinių procesų reguliavimą, vaistų parinkimą, jų šalutinio poveikio stebėjimą ir dozavimą.

• Ribos: Įprastai psichiatro vizito metu neatliekama gili psichoterapija, nebent šis gydytojas papildomai yra baigęs psichoterapijos studijas ir dirba abiem kryptimis.

Profesijų palyginimas

Charakteristika	Psichologas	Psichoterapeutas	Psichiatras
Išsilavinimas	Psichologijos magistras (4–6 m.)	Psichologijos/socialinio darbo/medicinos magistras + 3–5 m. psichoterapijos studijos	Medicinos gydytojas (rezidentūra, ~10–11 m.)
Fokusas	Situacinės problemos, streso valdymas, vertinimas testais	Gilūs asmenybės pokyčiai, gyvenimo krizės, santykių dinamika	Psichikos sutrikimų diagnostika, biologiniai procesai ir vaistai
Pagalbos forma	Konsultavimas, įvertinimas, rekomendacijos	Autentiškas terapinis santykis, ilgalaikis/trumpalaikis patirties tyrinėjimas	Medicininė apžiūra, receptų išrašymas, būklės stebėjimas
Vaistų išrašymas	Ne	Ne (nebent turi ir gydytojo licenciją)	Taip

Kurią pagalbą pasirinkti?

• Rinkitės psichologą, jei turite konkrečią kasdienę problemą, norite atlikti testus ar gauti gaires trumpalaikei situacijai išspręsti.

• Rinkitės psichoterapeutą, jei jaučiate, jog tie patys sunkumai jus persekioja metai iš metų. Patiriate gyvenimo krizę, tuštumos jausmą ar norite iš esmės suprasti save ir savo santykius.

• Rinkitės psichiatrą, jei patiriate sunkius fizinius ar psichinius simptomus (pvz., gilią nemigą, panikos atakas, nepaaiškinamą skausmą, klinikinę depresiją), tada, kai organizmo būseną pirmiausia reikia stabilizuoti medikamentais.

  
  

Tačiau svarbu žinoti, jog prieš kreipiantis nereikia tiksliai žinoti, kokios pagalbos jums reikia. Pirmasis pokalbis gali būti būtent tam, kad kartu išsiaiškintumėte, kas vyksta ir kokia pagalba būtų tinkamiausia.

Kartais paaiškėja, kad prasminga pradėti psichoterapiją.

Kartais tampa aišku, kad reikėtų psichiatro įvertinimo.

Kartais žmogui pakanka kelių konsultacijų konkrečiam klausimui išspręsti.

Todėl pirminis kreipimasis į bet kurį iš specialistų nėra įsipareigojimas iš anksto pasirinkti vieną kelią.

Jeigu vis dar svarstote, ar man išvis reikia psichoterapijos, arba norite plačiau susipažinti su egzistencine psichoterapija, kviečiu paskaityti daugiau.