top of page

Kiek laiko trunka psichoterapija?

09-10
2 min. skaitymo

Atnaujinta: 09-11

Pasviręs smėlio laikrodis, pastatymas ant akmenukų, smėlis byra, bet dar nepasibaigęs

„Kiek laiko trunka psichoterapija?“ – tai vienas visiškai pagrįstų klausimų prieš pradedant terapiją.


Čia vieno atsakymo nėra. Psichoterapija gali trukti nuo kelių susitikimų iki metų ar ilgiau. Trukmė priklauso nuo to, kas žmogų atveda, ko jis tikisi iš terapijos, kiek giliai norima nagrinėti sunkumus ir kaip vyksta pats procesas.


Trumpalaikė ar ilgalaikė psichoterapija?


Trumpesnė terapija dažniau pasirenkama tada, kai yra gana aiškus sunkumas ar konkretus tikslas. Pavyzdžiui, žmogus gali norėti geriau susidoroti su nerimu, išgyventi sudėtingą gyvenimo etapą ar suprasti pasikartojančią problemą.


Trumpalaikė psichoterapija dažnai reiškia maždaug 10–20 susitikimų, nors konkreti trukmė gali būti ir trumpesnė, ir ilgesnė.


Ilgesnė terapija gali būti prasminga tuomet, kai sunkumai yra susiję ne su viena konkrečia situacija, o su ilgą laiką besikartojančiais santykių, savivertės, emocijų, pasirinkimų ar gyvenimo būdo sunkumais. Tokiu atveju pokyčiui gali reikėti daugiau laiko – ne tik suprasti problemą, bet ir pastebėti bei keisti tai, kaip žmogus su ja gyvena.


Ar ilgesnė psichoterapija reiškia geresnį rezultatą?


Nebūtinai.


Tyrimai rodo, kad didėjant terapijos trukmei daugeliui žmonių tikimybė patirti reikšmingą pagerėjimą didėja, tačiau nėra paprastos taisyklės, kur daugiau seansų reikštų daugiau naudos. Terapijos trukmė priklauso nuo problemos, žmogaus situacijos, pasirinkto metodo ir siekiamų tikslų.


Todėl psichoterapija neturėtų tapti procesu, kuris tęsiamas vien todėl, kad „taip reikia“. Svarbu periodiškai grįžti prie klausimo: ar tai, ką čia darome, vis dar yra prasminga?


Kada psichoterapija baigiasi?


Kartais žmonės įsivaizduoja, kad terapija baigiasi tada, kai „nebelieka jokių problemų“.


Tačiau gyvenime tai sunkiai įmanoma.


Dažniau terapijos pabaiga susijusi su tuo, kad pasiekti pradžioje išsikelti tikslai, žmogus geriau supranta save ir savo sunkumus, gali laisviau rinktis, kaip į juos reaguoti, ir jaučia, kad gali toliau judėti savarankiškai.


Kartais pabaiga būna ne galutinis atsisveikinimas, o pertrauka. Vėliau, atsiradus naujam gyvenimo etapui ar sunkumui, žmogus gali nuspręsti sugrįžti.


O kiek laiko reikėtų lankyti būtent man?


Tai klausimas, į kurį sunku atsakyti prieš pradedant.


Pirmųjų susitikimų metu galima geriau suprasti, kas vyksta, ko norėtųsi iš terapijos ir kokio darbo tam gali reikėti. Kartais jau pradžioje galima susitarti dėl apytikslės trukmės, o kartais ją prasmingiau vertinti proceso eigoje.


Svarbu, kad terapijos trukmė netaptų pažadu, kad „po dešimties seansų viskas bus sutvarkyta“, nei būtų neapibrėžtas įsipareigojimas lankytis neribotą laiką.


Geras orientyras – ne klausimas „kiek seansų reikia?“, o „kokio pokyčio siekiame ir ar tai, ką darome, padeda jo link judėti?“


Jeigu svarstote pradėti terapiją, gali būti naudinga iš anksto pasiskaityti, ko tikėtis nuo pirmos psichoterapijos konsultacijos, arba susipažinti su egzistencine psichoterapija, kaip viena iš psichoterapijos krypčių.

Komentarai


bottom of page